Verslo naujienos

Ar tikrai visi tapsime bedarbiais?

Pastaruosius porą metų atrodo, kad pasaulis išprotėjo. Visi tik ir kalba apie dirbtinį intelektą – ChatGPT, Midjourney, „Gemini“ ir dar galybę kitų pavadinimų, kurie skamba lyg iš mokslinės fantastikos filmo. Kiekvieną dieną pasirodo naujienos, kaip DI jau geba programuoti, rašyti eilėraščius, kurti muziką ir netgi laimėti meno konkursus. Natūralu, kad kyla baimė. O kas bus su manimi? Ar mano darbas, mano įgūdžiai, kuriuos kaupiau dešimtmečius, staiga taps nebereikalingi? Ar visi tapsime bedarbiais, stebinčiais, kaip robotai efektyviai ir be klaidų atlieka mūsų užduotis? Šis nerimas yra suprantamas, juk pokyčiai vyksta žaibišku greičiu. Tačiau istorija mus moko, kad kiekviena technologinė revoliucija, pradedant garo varikliu ir baigiant internetu, ne tik panaikino senas profesijas, bet ir sukūrė galybę naujų, apie kurias anksčiau niekas negalėjo nė pasvajoti. Galbūt ir dabar situacija yra tokia pati? Galbūt tai ne grėsmė, o didžiausia galimybė per pastaruosius dešimtmečius?

Ką daryti, kad DI taptų draugu, o ne priešu?

Užuot slėpus galvą smėlyje ir tikėjusis, kad ši „mada“ praeis (o ji tikrai nepraeis), kur kas protingiau yra pabandyti šį galingą įrankį prisijaukinti. O dar geriau – paversti jį savo papildomų pajamų šaltiniu. Būtent taip – papildomų pajamų. Nebūtina iš karto mesti pagrindinio darbo ir nerti į nežinomybę. Dirbtinis intelektas šiandien gali tapti neįtikėtinai galingu asistentu, leidžiančiu atlikti tam tikrus darbus greičiau, efektyviau ir didesniais kiekiais. Tai atveria duris vadinamajai „projektinei ekonomikai“ (angl. gig economy), kurioje galima teikti specifines paslaugas įmonėms ar privatiems asmenims laisvu nuo pagrindinio darbo metu. Ir kalbame ne apie kažkokias sudėtingas technologijas, reikalaujančias programavimo žinių. Kalbame apie praktinius, kasdienius būdus užsidirbti, naudojant jau dabar prieinamus DI įrankius. Šiame straipsnyje ir panagrinėsime konkrečias sritis, kuriose lietuviai jau šiandien gali pradėti generuoti papildomas pajamas, pasitelkdami dirbtinį intelektą kaip savo partnerį.

DI kaip tekstų kūrimo variklis. SEO straipsniai

Viena akivaizdžiausių sričių yra turinio kūrimas. SEO, arba optimizavimas paieškos sistemoms, yra tai, ko reikia kiekvienam verslui, norinčiam būti matomam „Google“. Pagrindinis SEO elementas – kokybiški, raktinius žodžius turintys straipsniai. Anksčiau tai buvo ilgas ir varginantis procesas. Reikėdavo analizuoti raktinius žodžius, kurti straipsnio struktūrą, o tada valandų valandas rašyti. Dabar dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, ChatGPT ar panašūs modeliai, gali sugeneruoti straipsnio planą, pasiūlyti raktinius žodžius ir netgi parašyti visą tekstą per kelias minutes. Tačiau čia ir slypi galimybė. DI sugeneruotas tekstas dažnai būna sausas, „robotinis“, kartais su faktinėmis klaidomis ir prastai pritaikytas specifinei Lietuvos rinkai. Čia atsiranda „žmogaus-redaktoriaus“ vaidmuo. Jūs galite pasiūlyti SEO straipsnių rašymo paslaugą, kurios metu DI naudojate kaip pradinį juodraštį, o patys tekstą redaguojate, papildote vietiniais pavyzdžiais, patikrinate faktus ir suteikiate jam žmogišką skambesį. Taip per tą patį laiką, kurį anksčiau sugaišdavote vienam straipsniui, dabar galite paruošti penkis. O jei turite kelis nišinius tinklaraščius, SEO straipsnių talpinimas gali atnešti po keliasdešimt eurų per mėnesį be didesnių pastangų.

O kaip įmonių tinklaraščiai?

Panaši situacija ir su įmonių tinklaraščiais. Daugybė smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje supranta turinio rinkodaros svarbą, tačiau paprasčiausiai neturi laiko ar žmogiškųjų išteklių reguliariai pildyti savo svetainės tinklaraščio. Jie žino, kad reikia rašyti apie savo produktus, dalintis patarimais ar naujienomis, bet kasdieniai darbai viską nustumia į šoną. Čia ir atsirandate jūs su DI pagalba. Galite pasiūlyti tinklaraščio administravimo paslaugą. Dirbtinis intelektas gali neįtikėtinai greitai generuoti idėjas straipsniams. Pavyzdžiui, jei klientas yra vietinė kavinė, DI gali pasiūlyti temas kaip „5 priežastys, kodėl rytinė kava yra būtina“, „Kaip išsirinkti kavos pupeles?“ ar „Savaitgalio vėlyvųjų pusryčių idėjos Vilniuje“. Jūs, pasinaudodami DI, paruošiate tekstų juodraščius, pritaikote juos specifiniam kliento stiliui, parenkate nuotraukas (galbūt net jas generuojate su DI!) ir reguliariai talpinate į kliento svetainę. Įmonė gauna nuolatinį turinio srautą, o jūs – stabilias papildomas pajamas už darbą, kurio didžiąją dalį padeda atlikti technologijos.

Ar dirbtinis intelektas gali būti virtuvės šefu? Receptų tinklaraščiai

Nišinės sritys, tokios kaip maisto tinklaraščiai, taip pat atveria naujas galimybes. Receptų kūrimas reikalauja kūrybiškumo ir žinių. Bet kas, jei pritrūko idėjų? Galima paprašyti dirbtinio intelekto: „Sukurk greito vegetariško kario receptą iš 5 ingredientų“ arba „Pasiūlyk modernią lietuviško kugeliaus interpretaciją“. DI pateiks ingredientų sąrašą ir gaminimo žingsnius. Žinoma, aklai kopijuoti negalima. Čia ir slypi papildomas darbas. Reikia receptą išbandyti, patobulinti, nufotografuoti (o gal net nufilmuoti trumpą vaizdo įrašą). Tačiau DI sutaupo pradinį idėjos generavimo laiką. Be to, DI gali padėti optimizuoti recepto pavadinimą ir aprašymą SEO tikslams, kad jį lengviau rastų ieškantys, ką pasigaminti vakarienei. Tai gali būti jūsų asmeninis projektas, generuojantis pajamas iš reklamos, arba paslauga, kurią teikiate maisto prekių ženklams ar restoranams, kuriems reikia nuolatinio turinio savo socialiniams tinklams ar svetainėms.

Socialinių tinklų administravimas. Ar robotas supranta „memus“?

Socialiniai tinklai – dar viena sritis, kurioje DI jau daro perversmą. Įmonėms reikia būti aktyvioms „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“. Tam reikia nuolat kurti įrašus, vizualus, atsakinėti į komentarus. Tai – darbas visai dienai. Dirbtinis intelektas gali tapti neįkainojamu pagalbininku. Jis gali sugeneruoti idėjas įrašams visam mėnesiui į priekį, parašyti patrauklius tekstus (angl. captions), pasiūlyti tinkamus hashtag’us. Specializuoti DI įrankiai netgi gali analizuoti, kokiu laiku jūsų auditorija Lietuvoje yra aktyviausia, ir automatiškai suplanuoti įrašų publikavimą. Bet ar robotas supranta specifiškai lietuvišką humorą? Ar jis pagaus naujausią „grybų karo“ memą ir pritaikys jį kliento komunikacijai? Vargu. Todėl „DI socialinių tinklų administratoriaus“ vaidmuo yra aukso vidurys. Jūs naudojate DI greičiui ir analitikai, bet pridedate žmogiškąjį faktorių – kūrybiškumą, empatiją bendraujant su sekėjais ir vietinio konteksto išmanymą. Tai itin paklausi paslauga Lietuvos rinkoje.

TikTokas ir DI. Misija įmanoma?

O taip, „TikTokas“. Platforma, kuri atrodo kaip visiška kūrybinė anarchija. Ar čia gali padėti struktūruotas ir logiškas dirbtinis intelektas? Tikrai taip. Sėkmė „TikToke“ priklauso nuo dviejų dalykų – pataikymo į trendus ir turinio kiekio. DI gali neįtikėtinai greitai analizuoti duomenis ir identifikuoti, kokie garsai, efektai ar iššūkiai šiuo metu populiarėja būtent Lietuvos „TikTok“ erdvėje. Jums nebereikia valandų valandas „scrollinti“ ieškant idėjų. Antra, DI gali padėti rašyti scenarijus. Paprašykite: „Parašyk 15 sekundžių trukmės juokingo vaizdelio scenarijų apie studento gyvenimą Vilniuje“. DI pateiks kelis variantus. Jums telieka nufilmuoti. Tai leidžia kurti daug turinio greitai. Jei patys nenorite būti prieš kamerą, galite pasiūlyti „TikTok turinio strategijos“ paslaugą įmonėms. Jūs, naudodamiesi DI, analizuojate trendus, rašote scenarijus, o įmonės darbuotojai ar samdyti aktoriai tai įgyvendina. Tai puikus būdas apjungti analitiką su kūryba.

Ką daryti, jei noriu mokyti kitus?

Vienas geriausių būdų užsidirbti iš naujų technologijų – mokyti kitus jomis naudotis. Šiuo metu Lietuvoje yra didžiulis informacijos vakuumas. Daugelis girdėjo apie DI, galbūt pabandė ChatGPT, bet nežino, kaip praktiškai jį pritaikyti savo darbe ar versle. Jei jūs skirsite šiek tiek laiko ir įsigilinsite į kelis DI įrankius (pavyzdžiui, kaip efektyviai rašyti užklausas – prompting’ą), galite tapti ekspertu. Galite kurti trumpus internetinius kursus ar vesti seminarus (webinarus) specifinėms auditorijoms. Pavyzdžiui: „ChatGPT buhalteriams. Kaip automatizuoti ataskaitas?“, „Dirbtinis intelektas NT brokeriams. Kaip rašyti patrauklius skelbių aprašymus?“ ar „Midjourney pagrindai smulkiam verslui. Kaip susikurti vizualus be dizainerio?“. Pats DI gali padėti paruošti kurso medžiagą, sugeneruoti prezentacijos planą ir net marketingo tekstus jūsų kursui reklamuoti. Paklausa tokioms praktinėms žinioms šiuo metu yra milžiniška.

Grafinis dizainas ir DI vizualai

Ilgą laiką buvo manoma, kad kūrybinės sritys, tokios kaip dizainas, yra saugios nuo automatizavimo. Tačiau DI įrankiai, kaip „Midjourney“, „DALL-E“ ar „Adobe Firefly“, pakeitė žaidimo taisykles. Dabar per kelias sekundes galima sugeneruoti neįtikėtinos kokybės vaizdus, logotipų idėjas ar reklamines antraštes. Ar tai reiškia dizainerių pabaigą? Ne. Tai reiškia naują paslaugos rūšį. Daugelis Lietuvos smulkiųjų verslų negali sau leisti samdyti brangios dizaino agentūros, kad sukurtų vizualus socialiniams tinklams ar tinklaraščio straipsniams. Jūs galite pasiūlyti „DI paremtų vizualų kūrimo“ paslaugą. Jūsų įgūdis čia – ne pieštukas, o žodis. Gebėjimas tiksliai aprašyti DI, kokio vaizdo jums reikia (vadinamasis prompt engineering), tampa raktu. Jūs galite greitai sugeneruoti 10 skirtingų vizualų variantų klientui, atlikti smulkias korekcijas ir pateikti rezultatą už žymiai mažesnę kainą nei tradicinis dizaineris. Tai greita, efektyvu ir itin paklausu.

Kurie DI įrankiai puikiai supranta ir dirba lietuviškai?

Vienas didžiausių iššūkių dirbant Lietuvos rinkoje – kalba. Mūsų kalba yra sudėtinga, pilna linksnių ir specifinių posakių, todėl natūralu klausti, kurie įrankiai iš tiesų „paveža“ lietuvių kalbą. Geros naujienos tos, kad situacija gerėja žaibišku greičiu. ChatGPT (iš „OpenAI“) buvo vienas pirmųjų, parodžiusių stebėtinai gerus gebėjimus, ir jo mokamos versijos puikiai tvarkosi su sudėtingesniais tekstais. „Google“ produktas Gemini (ypač jo pažangesnės versijos) taip pat demonstruoja puikų lietuvių kalbos supratimą ir konteksto išlaikymą, kas logiška, turint omenyje „Google“ ilgametę patirtį su vertimais ir paieška. Negalima pamiršti ir Claude AI iš „Anthropic“, kuris dažnai giriamas už sklandesnį, labiau „žmogišką“ rašymo stilių ir gebėjimą dirbti su labai dideliais tekstais (pvz., analizuoti ilgas sutartis lietuviškai). CoPilot iš „Microsoft“, dažnai integruotas tiesiai į naršyklę ar operacinę sistemą, veikia „OpenAI“ modelių pagrindu, todėl jo lietuvių kalbos kokybė taip pat aukšta. Naujesnis žaidėjas Grok iš „xAI“, labiausiai susijęs su X (buvusiu „Twitter“) platforma, taip pat supranta lietuviškai, nors jo pagrindinis arkliukas – realaus laiko informacija. Svarbiausia – eksperimentuoti, nes skirtingi modeliai gali geriau tikti skirtingoms užduotims.

Ar tai reiškia, kad nebereikia jokių įgūdžių?

Tai turbūt populiariausias mitas. Žmonės galvoja, kad užtenka paspausti mygtuką ir DI viską padarys. Netiesa. Dirbtinis intelektas yra įrankis. Galingas, bet vis tiek tik įrankis, kaip plaktukas ar kompiuteris. Norint su plaktuku pastatyti namą, reikia žinoti, kaip jį laikyti ir kur kalti. Tas pats ir su DI. Norint gauti kokybišką rezultatą, reikia kritinio mąstymo, gebėjimo formuluoti tikslias užklausas, atskirti gerą rezultatą nuo prasto, redaguoti, tikrinti faktus ir pritaikyti turinį kontekstui. Papildomos pajamos ateina ne iš paties DI naudojimo fakto, o iš gebėjimo panaudoti DI, kad sukurtumėte vertę klientui. Jūsų vertė yra ne teksto spausdinimas klaviatūra, o strategijos sukūrimas, kokybės užtikrinimas, kliento poreikių supratimas ir galutinio produkto pateikimas. DI tiesiog leidžia tą vertę sukurti dešimteriopai greičiau, atlaisvindamas jus nuo techninio, nuobodaus darbo.

Kokie pavojai slypi?

Žinoma, negalima ignoruoti ir rizikų. Didžiausias pavojus – aklas pasitikėjimas. Dirbtinis intelektas kartais „haliucinuoja“, t. y. išsigalvoja faktus, šaltinius ar duomenis, kurie skamba labai įtikinamai, bet yra visiška netiesa. Jei rašysite SEO straipsnį klientui ir tiesiog nukopijuosite DI sugeneruotą tekstą nepatikrinę faktų, galite smarkiai pakenkti kliento reputacijai. Kitas pavojus – plagiatas. Nors DI modeliai kuria originalų turinį, jie mokosi iš milžiniškų interneto duomenų bazių, todėl kartais gali sugeneruoti tekstą, kuris yra pavojingai artimas jau egzistuojančiam. Taip pat kyla etikos klausimų, ypač naudojant DI generuotus vaizdus ar balsus. Todėl dirbant su DI būtina skaidrumas – tiek sau, tiek klientui. Visada patikrinkite informaciją, naudokite plagiato tikrinimo įrankius ir niekada nepateikite „ žalio“ DI rezultato kaip galutinio produkto. Jūsų, kaip specialisto, atsakomybė yra užtikrinti kokybę.

Taigi, kas laukia ateityje?

Akivaizdu, kad dirbtinis intelektas nėra trumpalaikė mada. Tai fundamentali technologija, kuri keičia ir keis mūsų darbo rinką, panašiai kaip internetas pakeitė ją prieš kelis dešimtmečius. Baimintis pokyčių yra natūralu, tačiau kur kas produktyviau yra ieškoti būdų prie jų prisitaikyti ir išnaudoti atsiveriančias galimybes. Papildomos pajamos iš DI paremtų paslaugų nėra magija – tai tiesiog naujas darbo modelis. Tai modelis, kuriame žmogaus kūrybiškumas, strateginis mąstymas ir kritinis vertinimas yra apjungiami su mašinos greičiu ir analitiniais gebėjimais. Sėkmės sulauks ne tie, kurie bando konkuruoti su DI (tai beprasmiška), o tie, kurie išmoks su juo efektyviai bendradarbiauti, tapdami „DI operatoriais“ ar „redaktoriais“ savo srityse.

Pradėti dabar ar palaukti?

Geriausias laikas pradėti buvo vakar. Antras geriausias – šiandien. Kol kas barjeras įeiti į šią rinką yra neįtikėtinai žemas. Dauguma galingų DI įrankių turi nemokamas versijas arba kainuoja vos kelis eurus per mėnesį. Informacijos, kaip jais naudotis, pilnas internetas. Lietuvos rinka dar tik pradeda suprasti, kokią vertę gali duoti šios technologijos. Tai reiškia, kad tie, kas pradės eksperimentuoti dabar – bandys rašyti tekstus, generuoti vaizdus, kurti turinio planus sau ar mažiems projektams – įgis neįkainojamą pranašumą. Po metų ar dvejų gebėjimas efektyviai naudotis DI įrankiais bus ne privalumas, o būtinybė daugelyje profesijų. Tad kodėl gi nepradėjus tos būtinybės versti papildomomis pajamomis jau dabar?

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Ar man reikia programavimo žinių, kad galėčiau užsidirbti iš DI?

• Tikrai ne. Dauguma šiame straipsnyje minimų įrankių, pavyzdžiui, ChatGPT, Gemini ar Midjourney, turi labai paprastą vartotojo sąsają, kuria naudojamasi įprasta kalba. Svarbiausia yra mokėti aiškiai suformuluoti užduotį (parašyti „promptą“), o ne rašyti kodą.

2. Ar DI sugeneruotas turinys nėra laikomas plagiatu?

• Patys DI modeliai kuria tekstus „žodis po žodžio“, todėl tiesioginio plagiato (copy-paste) paprastai išvengiama. Tačiau DI mokosi iš egzistuojančio turinio, todėl visada yra maža rizika, kad rezultatas bus panašus į šaltinį. Būtent todėl žmogaus redagavimas ir plagiato tikrinimo įrankių naudojimas yra būtinas.

3. Kiek realu užsidirbti papildomai naudojant DI?

• Tai priklauso nuo jūsų įgūdžių ir laiko, kurį galite skirti. Pradedantysis gali pasiūlyti SEO straipsnių juodraščių paruošimą ir uždirbti kelis šimtus eurų per mėnesį. Labiau patyręs specialistas, siūlantis kompleksinę socialinių tinklų administravimo ar turinio strategijos paslaugą su DI pagalba, gali generuoti ir žymiai didesnes papildomas pajamas.

4. Kur ieškoti pirmųjų klientų Lietuvoje?

• Pradėkite nuo savo rato – pasiūlykite paslaugas pažįstamiems, turintiems smulkų verslą. Aktyviai dalyvaukite „Facebook“ grupėse, skirtose verslui, rinkodarai ar laisvai samdomiems specialistams (freelanceriams). Taip pat galite naudoti „LinkedIn“ platformą, rodydami savo gebėjimus ir susisiekdami su įmonėmis tiesiogiai.

5. Koks yra svarbiausias įgūdis dirbant su DI?

• Svarbiausias įgūdis yra kritinis mąstymas ir gebėjimas redaguoti. Dirbtinis intelektas yra greitas, bet dažnai klysta, būna paviršutiniškas arba nenuoseklus. Jūsų darbas yra ne tik generuoti turinį, bet ir užtikrinti jo kokybę, tikslumą ir atitikimą kliento poreikiams.